vaikai
- KNYGIUKAI
- Vaikų kūrybiškumas
Vaikai gimsta kūrybiški, tačiau tikrai ne kiekvienas suaugęs gali pasigirti kūrybiškumu. Kur pradingsta ši, vis labiau vertinama, savybė? Ir kaip jos nepradanginti, kaip paskatinti vaikų kūrybiškumą, kad jis išliktų ir jiems suaugus? Bandom pasiaiškinti. - Vaiko kalbos raida
Koks mūsų genų ir mūsų aplinkos indėlis į tai, kaip mes išmokstame kalbėti, kokia kalba kalbame ir koks mūsų santykis su kalba. - Ačiū vaikams
Vaikai žiūri į mus, suaugusiuosius, tokius didelius ir atrodytų protingus, bet kartais taip kvailai besielgiančius ir tyliai laukia, kada mes susiprasime. Tikrai, kada? - Žaidimo stebuklai
Tai kad jūsų namuose lankytųsi ne tik žinios apie tai, kas vyksta pasaulyje, bet ir šiek tiek žaidimo, žemiau surašiau kelis pasiūlymus, kurie yra tokie paprasti, o duoda tiek daug, kad bent vieną išbandę norėsite imtis ir kitų. O vaikai dar ilgai apie tai pasakos ne tik jums, bet ir draugams bei pažįstamiems. Bandom? - Kas tas Ryšys?
Vaikai kartais galvoja, kad mamos moka skaityti mintis. Nors tai ir nėra tiesa, bet tas jausmas, kai kažkas taip gerai tave supranta, kad net nepasakius žino, ko nori, kaip jautiesi, ką mąstai, yra pats tikriausias gero ryšio ženklas. Geras ryšys yra kaip oras vaikams, be jo jie gali ir neišgyventi. Tai kaip jį apibūdinti? - Atsigręžti į nelaimingus vaikus
Pradžiuginti vaiką yra labai paprasta. Kūdikiui pakanka mūsų šypsenos, didesnį vaiką prajuokina pakutenimas, jau kalbantį nuramina išklausymas, visus paguodžia artimo žmogaus apsikabinimas – tiek nedaug reikia, kad nušvistų vaiko akys. Bet kartais atsitinka taip, kad tuomet, kai vaikui labiausiai reikia mūsų, mes nuo jo imam ir nusigręžiam. Sakot, taip nėra? Deja, mes dažnai nusigręžiam nuo nelamingų – verkiančių, pykstančių, besimušančių, susigūžusių – vaikų. Atsigręžkime. Nes jiems tuomet labiausiai mūsų reikia. Tai nėra lengva, bet pagalvojus, kodėl mes taip darom, gali būti lengviau atsigręžti. Bent šiek tiek. - Renkatės darželį?
Keletas pastebėjimų, rekomendacijų tiems, kurie ieško savo vaikams darželio. Atėję į darželį pirmiausiai pastebim senus langus ar naujai suremontuotas sienas, bet ne jie nulemia, ar mūsų vaikas gerai jausis darželyje. Jei jūs turit noro ir galimybių rinkti savo vaikui darželį, rekomenduojam kelis pagrindinius kriterijus, į kuriuos svarbu atsižvelgti siekiant, kad vaikas gerai jaustųsi darželyje. - Kad darbas netaptų vilku
Maži vaikai nuo metų iki trijų įsitraukia į įvairias veiklas, noriai prisideda prie bet ko, ką veikia suaugę. Tačiau vėliau pastebim, kad vien žodis "darbas" ima kelti blogas asociacijas, vaikai baidosi veiklų, kurias mūsų, suaugusiųjų nuomone, jie turėtų atlikti nesiaikštydami. Kaip tai atsitinka? Ar dar galim ką nors pakeisti? - Tėvų baimės ir kaip jas įveikti
Baimės jausmas yra labai naudingas žmogui. Jis apsaugo nuo žalingo, netinkamo elgesio, pavojingų situacijų, įgalina mus išlikti gyviems ir sveikiems. Tačiau baimė gali būti ir stabdanti, žlugdanti įdomias naujas veiklas, neišbandytus elgesio būdus, griaunanti vidinę ramybę. Keisčiausia tai, kad smarkiai sumažėjus realių pavojų, atrodo, kad žmonėms vis tiek išlieka poreikis bijoti ir jie vieni kitų padedami susikuria dalykų, kurių bijosi. Pakalbėkim apie tėvų baimes. Tėvai yra pažeidžiama visuomenės grupė – jie atsakingi ne tik už save, bet už fiziškai silpnesnius visuomenės atstovus – savo vaikus. Todėl tėvai natūraliai jaučia nemažai baimių dėl vaikų išgyvenimo, bet ir yra palaikomi bijoti dar begalės keistų dalykų. - Žaidimus įkvepianti veikla
Vis daugiau pedagogų, vaikų darželių auklėtojų, tėvų kalba apie tai, kad vaikai šiais laikais nebežaidžia. Ar taip gali būti, juk žaidimas – įprasta vaiko veikla, kas turėtų atsitikti, kad vaikai nustotų žaisti? Juk suaugę irgi deda daug pastangų, kad sugalvotų kuo įdomesnių žaidimų vaikams, kad visas vaikų lavinimas būtų kaip žaidimas. Pasirodo, suaugusiųjų perdėta kontrolė, šiuolaikinės technologijos televizorių, kompiuterių bei telefonų ar planšečių pavidalu, didelis noras kuo geriau išlavinti vaikus, beveik pražudė laisvą nevadovaujamą vaidmeninį žaidimą, kuris yra tikrasis vaikų žaidimas, nešantis didžiąją naudą vaikams. Jei vaikams nurodyti, kaip ir ką žaisti – taip, vaikai vis dar žaidžia. Bet jei vaikai paliekami laisvai užsiimti, lieka tik chaosas, kurį kuo greičiau norisi suvaldyti pasiūlant struktūruotos, aiškios veiklos. Kaip ištrūkti iš šio užburto rato, kuo siejasi mūsų, tėvų, veiklos ir vaikų žaidimas - naujame straipsnyje apie žaidimus. Laisvas, vaidmeninis, nevadovaujamas žaidimas – tai pats geriausias vaikų lavinimas iki pat mokyklos. Tačiau šiais paradoksų laikais suaugusiems tenka pasistengti, kad vaikai žaistų. Gerų atradimų. - Kaip rasti bendrą kalbą su vaiku
Kiek žodžių per dieną pasakom savo vaikui? Ar apsiribojam liepiamosiomis komandomis - „ateik čia“, „paimk“, „padėk“, nelipk“, „negalima“, „valgyk“, ar kalbam daug, pasakodami apie gyvenimą, save ir patį vaiką, klausdami vaiko nuomonės? Tyrimai rodo, kad geriau pasisekė tiems vaikams, kurių tėvai kalba daugiau su vaikais. Apie bendravimo su vaikais svarbą visais gyvenimo tarpsniais. - Pagarba - raktas santykiuose su vaikais
Vaikai turi gerbti savo tėvus. Tai mums įdėta giliai ir kiekvienas tai esam išmokę, neklausdami, kodėl, kam tai – juk savaime aišku. Tėvai turi gerbti savo vaikus. Tai skamba keisčiau. Bet pasigilinus, kas yra pagarba, viskas pasidaro aiškiau. Pagarba tai nėra paklusnumas, atstumo laikymasis ar baimė. Pagarba – tai kito priėmimas, pripažinimas kad kito asmens poreikiai, mintys ir jausmai yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų, tai lygiavertus santykis su kitu, neiškeliant savo ar kito poreikių, minčių, nes kitas yra mažesnis, mažiau žino ar neturi tiek drąsos. Pagarbus santykis turėtų būti bet kokių santykių pagrindas, nesvarbu, ar šie santykiai su mažu ar su dideliu, svarbiu ar tik bemąstančiu apie savo gyvenimą. Tačiau nuo kada pradėti pagarbiai bendrauti su savo vaikais? Nuo gimimo. Ne, nuo minties apie vaiką. Mintyse imdami gerbti tą, kuris pas mus dar tik atkeliaus, vėliau lengviau pagarbų santykį išlaikysime ir gyvenime. Nes vaikų poreikiai valgyti, miegoti, jaustis mylimais, pabūti vieniems, žaisti, pykti ar juoktis yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų, suaugusių, jau daug patyrusių ir daug žinančių. Nes vaikai, ir dar mamos įsčiose gyvenantys, ir jau paaugę, yra tokie patys žmonės kaip mes. Kurdami santykį paremta pagarba, pripažinimu, mes įduodam jiems pozityvumo gyvenimui, priėmimo, kad jie yra vertingi, svarbūs, reikalingi, kad jų gyvenimas svarbus ir prasmingas, kad šis pasaulis yra gera vieta gyventi. Ar ne tokio supratimo siekiame savo vaikams? - Vaikai elgesį perima mėgdžiodami
Vienas esminių vaikų mokymosi, elgesio perėmimo būdų yra mėgdžiojimas - jie ne visuomet girdi, ką jiems sakom, bet visuomet mus mato, kartoja, tai, ką mato. Deja, jie mato ir kartoja ir tai, ko mes nenorėtumėm, kad jie kartotų. Dėl to labai svarbu, būnant tėvais, suprasti šį vaikų, ir ne tik, elgesio principą. Kad nedarytumėm iš vaikų blogiečių, kai jie ima elgtis netinkamai, o paieškotumėm, kas iš vaikų aplinkos panašiai elgiasi, ką vaikai mėgdžioja. - Žaisti
Vienas iš buvimo vaiku ypatumų yra žaidimas. Žaidžia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų vaikai, tai rodo žaidimo prigimtinumą. Tačiau laikai keičiasi ir gal užtenka vaikams žaisti iki trijų metų, o vyresni geriau kuo anksčiau tegul kremta mokslus, taip daugiau pasieks gyvenime. Kodėl vyresni vaikai turėtų žaisti? - Grožinės knygos
Kartais grožinėse knygose tokia išmintis švyti, net norisi dalintis ja su kitais, kad pasisemtume iš šio lobyno, siekdami geriau suprasti vaikus, jų jausmus, kaip jie mato pasaulį... - Poreikiai ir norai
Turbūt kiekvienam yra taip buvę. Kartais nejučia užplūsta toks didžiulis didžiulis noras. Atrodo – pasaulis sugrius, jei šis noras nebus išpildytas. Tiesiog čia ir dabar.. Ir kuo mažesni vaikai, tuo tokių staigių ir svarbių norų yra daugiau. O ką mes, suaugę darom su vaikų norais? Kartais liepiam palaukti geresnių laikų... Kartais nuleidžiam juokais, kad vaikai visko nori... O ką, jei už to noro slypi kažkas super svarbaus, ko mes paprasta akim neįžiūrim? Gal tai siekis pasitikrinti, kad esu vis dar mylimas, vis dar galiu? Pamąstykim apie norus per kitą prizmę – poreikių. Poreikiai ir norai veda mus į priekį, todėl išsiaiškinus, kas svarbu vaikui, galim suprasti ir vaiko elgesį. Ir net jei tai netinkamas elgesys, galim sureaguoti tinkamai - patenkinti poreikį, o ne bartis, taip atidedant poreikio patenkinimą ir greičiausiai sulaukiant pakartotino netinkamo elgesio. Nėra sunku poreikius perprasti, tik reikia skirti tam šiek tiek laiko ir dėmesio. Bandom? - Tėvai vaikai