Ankstyvoji raida - kūdikystė
Ar žinot, kad naujagimiai gimsta su visais smegenų neuronais, bet tik
gimus šie neuronai labai aktyviai auga, formuoja naujas jungtis,
užbaigia smegenų vystymąsi. Nauji ryšiai sudaro galimybes tokiam
sparčiam naujagimių mokymuisi – per pirmuosius gyvenimo metus išmokstam
visko žymiai daugiau nei po to per kelis mokslų metus.
Smegenų
vystymasis prieš paauglystę pereina dar vieną įdomią stadiją –
sunaikinami tie ryšiai, kurie buvo sudaryti kaip galimybės, bet nebuvo
išnaudoti. Pavyzdžiui, naujagimiai gali
išmokti bet kokios pasaulio kalbos, tačiau išmokę savo aplinkos kalbos,
besibaigiant vaikystei, tokios galimybės nebetenka. Neuronai tarsi
apkarpomi, kaip medžių šakelės pavasarį.
Todėl svarbu išnaudoti
smegenų vystymosi teikiamas galimybes ankstyvoje vaikystėje – užpildyti
vaikų gyvenimą bendravimu, dėmesiu, meile, dainomis, pasakomis, muzika,
džiaugsmu, spalvomis, galimybėmis judėti visokiais būdais, liesti,
čiupinėti, kurti ir atrasti...
Tik nesupainiokime su ankstyvu
akademiniu ugdymu – vaikų smegenys labiausiai lavėja ne tuomet, kai
vaikai mokinasi skaičių ar raidžių, bet tuomet, kai bendrauja su
žmonėmis, patiria gamtą, aktyviai dalyvauja gyvenime.
Išsamus Britų nacionalinis raidos tyrimas atskleidė, kad maitinimas krūtimi vis tik yra teigiamai susijęs su vaikų intelektu. Mokslininkai nustatė, kad maitinimas krūtimi labiausiai susijęs su didesniu intelektu 7-16 metų amžiuje. Dar konkrečiau: vienas maitinimo krūtimi mėnuo siejasi su IQ padidėjimu per 0,16 punkto. Žinoma, tėvų intelekto ir kitų galinčių paveikti tyrimo rezultatus kintamųjų poveikis buvo išskaičiuotas.
Gana svarus argumentas, kodėl verta žindyti vaikus, ar ne?
© M.S.K.
Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko Psichologijos centras nuosavybė.