ryšiui
- Kaip išmokome vaikus nežiūrėti į akis
Tačiau kartais gyvenimo stebėjimas parodo, kad reikia pajudinti, pasakyti: ei, žiūrėkit, kas vyksta, ar mes to norim, ar to siekiam, ar mums tai tik netyčia pavyksta. Gyvenimiški pastebėjimai privertė susimąstyti. Ar pastebėjot, kad vaikai sveikindamiesi žiūri į lubas, grindis, bet ne į akis? Kyla klausimas, kas atsitiko su mūsų visuomene, kaip mes tokio elgesio išmokom? - Vaikų auginimo gairės
Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. - Kad darbas netaptų vilku
Maži vaikai nuo metų iki trijų įsitraukia į įvairias veiklas, noriai prisideda prie bet ko, ką veikia suaugę. Tačiau vėliau pastebim, kad vien žodis "darbas" ima kelti blogas asociacijas, vaikai baidosi veiklų, kurias mūsų, suaugusiųjų nuomone, jie turėtų atlikti nesiaikštydami. Kaip tai atsitinka? Ar dar galim ką nors pakeisti? - Tėvų baimės ir kaip jas įveikti
Baimės jausmas yra labai naudingas žmogui. Jis apsaugo nuo žalingo, netinkamo elgesio, pavojingų situacijų, įgalina mus išlikti gyviems ir sveikiems. Tačiau baimė gali būti ir stabdanti, žlugdanti įdomias naujas veiklas, neišbandytus elgesio būdus, griaunanti vidinę ramybę. Keisčiausia tai, kad smarkiai sumažėjus realių pavojų, atrodo, kad žmonėms vis tiek išlieka poreikis bijoti ir jie vieni kitų padedami susikuria dalykų, kurių bijosi. Pakalbėkim apie tėvų baimes. Tėvai yra pažeidžiama visuomenės grupė – jie atsakingi ne tik už save, bet už fiziškai silpnesnius visuomenės atstovus – savo vaikus. Todėl tėvai natūraliai jaučia nemažai baimių dėl vaikų išgyvenimo, bet ir yra palaikomi bijoti dar begalės keistų dalykų. - Žaidimus įkvepianti veikla
Vis daugiau pedagogų, vaikų darželių auklėtojų, tėvų kalba apie tai, kad vaikai šiais laikais nebežaidžia. Ar taip gali būti, juk žaidimas – įprasta vaiko veikla, kas turėtų atsitikti, kad vaikai nustotų žaisti? Juk suaugę irgi deda daug pastangų, kad sugalvotų kuo įdomesnių žaidimų vaikams, kad visas vaikų lavinimas būtų kaip žaidimas. Pasirodo, suaugusiųjų perdėta kontrolė, šiuolaikinės technologijos televizorių, kompiuterių bei telefonų ar planšečių pavidalu, didelis noras kuo geriau išlavinti vaikus, beveik pražudė laisvą nevadovaujamą vaidmeninį žaidimą, kuris yra tikrasis vaikų žaidimas, nešantis didžiąją naudą vaikams. Jei vaikams nurodyti, kaip ir ką žaisti – taip, vaikai vis dar žaidžia. Bet jei vaikai paliekami laisvai užsiimti, lieka tik chaosas, kurį kuo greičiau norisi suvaldyti pasiūlant struktūruotos, aiškios veiklos. Kaip ištrūkti iš šio užburto rato, kuo siejasi mūsų, tėvų, veiklos ir vaikų žaidimas - naujame straipsnyje apie žaidimus. Laisvas, vaidmeninis, nevadovaujamas žaidimas – tai pats geriausias vaikų lavinimas iki pat mokyklos. Tačiau šiais paradoksų laikais suaugusiems tenka pasistengti, kad vaikai žaistų. Gerų atradimų. - Kaip rasti bendrą kalbą su vaiku
Kiek žodžių per dieną pasakom savo vaikui? Ar apsiribojam liepiamosiomis komandomis - „ateik čia“, „paimk“, „padėk“, nelipk“, „negalima“, „valgyk“, ar kalbam daug, pasakodami apie gyvenimą, save ir patį vaiką, klausdami vaiko nuomonės? Tyrimai rodo, kad geriau pasisekė tiems vaikams, kurių tėvai kalba daugiau su vaikais. Apie bendravimo su vaikais svarbą visais gyvenimo tarpsniais. - Sekti paskui vaiką
„Ką veiki?“ – „Nieko“. Suaugusius dažnai pykdo toks atsakymas. Kaip galima nieko neveikti, kai reikia padaryti tiek daug? Mes, suaugę, jau perpratome ypatingą laiko savybę – bėgti ir nubėgti, nepaliekant galimybės sugrįžti. Todėl dažnai sakom – greičiau, greičiau, bėgam ten, o po to ten, skubam, nes nepadarysim, nespėsim, pavėluosim. Nespėsim nudirbti, uždirbti, pasirūpinti, sutvarkyti. Tačiau, jei leistume vadovauti vaikams, turbūt jie sakytų – lėčiau, lėčiau, nes prabėgsim ir nepastebėsim, nepatirsim, neišgyvensim, prarasim. Juk vaikams neužtenka išgirsti, pamatyti, jiems reikia patirti, pačiupinėti, įsijausti ir išgyventi. Vaikai pasaulį išgyvena kitaip. Ir dėl to kartais vaikams svarbiausia yra nieko neveikti. Ar tiksliau – tiesiog būti vaikais... Stebint gyvenimą, tyrinėjant savo kūną ir jo galimybes, būnant čia ir dabar. Kviečiam padaryti eksperimentą ir pabūti su savo vaiku vaiko ritmu. Sustabdyti suaugusiųjų bėgantį laiką ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. - Vaikams svarbu jausti, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimą
Tyrėjai skambina pavojaus varpais, kad pastaruoju metu jaunuoliai jaučiasi negalintys kontroliuoti savo gyvenimo, kad kažkas kitas už juos tai padaro. Dėl to daugėja depresijos, nerimastingumo, toks kontrolės atidavimas kitiems turi sąsajų ir su savižudybėmis. Siekdami kuo geriau sutvarkyti savo vaikų gyvenimus neretai ir persistengiam - imam labai daug juos kontroliuoti, kad tik viskas būtų gerai. Iš to persistengimo pamirštam, kaip svarbu jaustis savo gyvenimo šeimininkais. - Vaiko nelaimingumas pasireiškia netinkamu elgesiu
Jei tik įmanoma - apkabinkime, parodykime meilę netinkamai besielgiančiam vaikui. Vaiko netinkamas elgesys rodo jo nelaimingumą. - Kai reikia nuraminti...
Kai svarbu nuraminti vaikus po ilgos ir nebūtinai sėkmingos dienos, kai norisi patikinti, kad vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, tinka pakalbėti apie paprastus dalykus. Pavyzdžiui, kas vaikui patinka.