Vaiko psichologijos centras

Kas tas Ryšys?

Pastaruoju metu psichologai ir įvairūs vaikų auklėjimo ekspertai, kaip ir savo patirtimi besidalijantys tėvai ar auklėtojai, vis dažniau mini ryšį. Kalbama, kaip svarbu kurti ir palaikyti ryšį su vaikais, su kitais artimais žmonėmis, su savim. Atrodo, kad ryšys yra naujoji panacėja, vaistas nuo visų psichologinių problemų.

Tačiau ne taip lengva rasti apibūdinimų pačiam ryšiui nusakyti. Kaip žinoti, kas yra tas apkalbamas ryšys, kaip suprasti, ar jis jau stiprus, ar jį dar reikėtų stiprinti, o gal jis iš viso neegzistuoja? Jei būnu su vaiku visą dieną namie, tai turbūt mūsų ryšys yra labai stiprus? Ar gali būti, kad kartu būdami ir gyvendami žmonės visiškai nejaučia tarpusavio ryšio?

Galima kalbėti apie įvairius ryšio tipus. Tai ir geras susisiekimas transportu, ir geras telefoninis ryšys. Atrodo, kad apibūdinti, kas yra geras telefoninis ryšys yra žymiai lengviau, nei kas yra geras ryšys tarp žmonių. Su telefonu viskas paprasta – jei aiškiai girdim pašnekovą, pašnekovas girdi mus, garso kokybė gera, garsas palaikomas nuolat, netrūkinėja – ryšys yra geras. Ar galima išvesti paraleles su ryšiu tarp žmonių?

Panašu, kad ryšį tarp žmonių taip pat lengvai galime apibūdinti remdamiesi panašiu vaizdiniu. Jei du žmonės vienas kitą mato ir girdi, jei stengiasi suprasti, jei tai nenutrūksta esant sunkinančioms aplinkybėms – ryšys yra. Tyrimai rodo, kad mūsų smegenys, mums net neįtariant, nuolat tikrina aplinkinius – ar mane mato, ar mane girdi, ar supranta, kaip jaučiuosi, ar aš esu reikalingas. Jei į šiuos klausimus gauname teigiamus atsakymus, vadinasi, ryšys yra, o tai rodo, kad aplinka saugi ir palanki augti. Norėdami apibūdinti ryšio kokybę, gylį, stiprumą, galime išskirti ir daugiau ryšio dimensijų.

Pagarba. Aš tave matau, girdžiu, taip pat ir gerbiu tai, ką matau ir girdžiu. Priimu, kad tu turi skirtingą nei mano nuomonę, galbūt kitaip jautiesi, kitaip matai pasaulį. Džiaugiuosi mūsų tarpusavio panašumais ir vertinu skirtumus. Priimu tave kaip lygiavertę asmenybę ir bendrauju pagarbiai, mandagiai, net jei mane užvaldo stiprios emocijos, jei jaučiu didelį nuovargį ar nenoriu bendrauti. Atsisakau bet kokios rūšies prievartos santykyje su tavimi, nes gerbiu tavo pasirinkimus, net jei jie man ir nepatinka.

Supratimas. Mes esam atskiros, skirtingos būtybės ir, deja, nemokam skaityti minčių. Tačiau aš kitokiais būdais stengiuosi tave suprasti. Kai nesuprantu tavo elgesio ar jo priežasčių, aš skiriu laiko supratimui – stebiu, aiškinuosi, klausiu, teiraujuosi. Nedarau skubotų išvadų tik pagal savo patirtį, nes mūsų patirtys unikalios. Kad tu geriau suparstum mane, dalinuosi savo patirtimi.

Lojalumas. Tu esi mano gyvenimo dalis ir aš esu tavo pusėje. Jei atsitinka kažkas, ko negaliu suprasti, neskubu tavęs smerkti, kaltinti, barti. Jei sukyla emocijos mūsų santykiuose, pirmiausiai nurimstu, bandau nuraminti tave ir suprasti, kas atsitiko. Klaidos yra tam, kad mokytumėmės, mokytis galim kartu. Atleidžiu tau ir priimu tavo netobulumą.

Pasitikėjimas. Aš pasitikiu tavim, kad tu stengiesi gyventi taip, kaip moki geriausiai. Pasitikiu, kad tu nesieki man blogo, nesieki mane nuskriausti, įskaudinti, pažeminti ar pan. Pasitikiu, kad tu ieškai geriausių sprendimų ir elgiesi kaip gali geriausiai. Jei žinotum geresnių elgesio būdų, pasirinktum juos.

Tikrumas. Kai būnu su tavimi, atsisakau melo, nebandau apsimesti kuo nors kitu, suvaidinti netikrų jausmų, pateikti svetimų minčių kaip savų. Su tavimi priimu save, savo netobulumą, savo mintis, jausmus ir vadovaujuosi jais, pagal aplinkybes dalinuosi jais su tavim.

Bendradarbiavimas. Mes su tavim siekiam bendrų tikslų – kad mums būtų gera gyventi čia, dabar, kartu. Tai galim pasiekti bendradarbiaudami – atliepdami vienas kitą, padėdami, žiūrėdami į tą pačią pusę, diskutuodami, jei kyla nesutarimai, aiškindamiesi. Kartu mes galim žymiai daugiau nei po vieną.

Ar galima Å¡ias ryÅ¡io dimensijas taip pat taikyti ir kalbant apie ryšį su savim? Atrodo, kad taip. Juk kad palaikytumÄ—m ryšį su savim, primiausia svarbu save matyti ir girdÄ—ti. TvirtÄ… ryšį galim iÅ¡laikyti tik gerbdami savo jausmus, mintis, savo kÅ«nÄ…. Pirmiausia tai galim pasiekti, kai nustojam krauti į save Å¡iukÅ¡les – žiaurius vaizdus, triukÅ¡mingus garsus, neigiamÄ… informacijÄ…, kritiÅ¡kas mintis, netinkamÄ… maistÄ… ir pan. Tam, kad suprastumÄ—m, kas mums tinka, o kas yra Å¡iukÅ¡lÄ—s, svarbu suprasti save – savo kÅ«no signalus, savo jausmus ir emocijas, mintis, nedaryti skubotų iÅ¡vadų. O kaip gi lojalumas sau? Ar pripažįstam, kad mÅ«sų kÅ«no signalai yra svarbÅ«s ir prasmingi, jausmai verti dÄ—mesio, ar kreipiam pakankamai dÄ—mesio sau? Ar skiriam laiko savÄ™s „pakrovimui“ – atsistatymui po įtempto laiko, traumų, streso. GerÄ… ryšį su savimi galima apibÅ«dinti ir tuo, kad priimdami sprendimus remiamÄ—s savo jausmais ir savo mÄ…stymu, o ne tuo, kÄ… galvoja ar sako kiti pasitikime savo sprendimais. Bet tam svarbu ir bendradarbiauti su savim – įsiklausyti, kÄ… sako kÅ«nas, jausmai, mintys, ir siekti gerovÄ—s sau, taikoje su kitais, ir bÅ«ti tikrais – sakyti tiesÄ… apie save, priimti savo netobulumÄ…, savo klaidas ir atleisti sau, kad galÄ—tume augti toliau.  

Vaikai kartais galvoja, kad mamos moka skaityti mintis. Nors tai ir nėra tiesa, bet tas jausmas, kai kažkas taip gerai tave supranta, kad net nepasakius žino, ko nori, kaip jautiesi, ką mąstai, yra pats tikriausias gero ryšio ženklas. Geras ryšys yra kaip oras vaikams, be jo jie gali ir neišgyventi. Tačiau ir suaugę mes alkstame tikro ryšio, mums visiems svarbu jaustis matomais, girdimais, jaučiamais ir suprastais. Ne veltui apie tai pastaruoju metu tiek daug kalbama. Todėl prieš ko nors imdamiesi, pasitikrinkite, ar geras yra ryšys, ar ne laikas investuoti į jį šiek tiek daugiau savo laiko ir pastangų – investicijos į ryšio tvirtumą visuomet atsiperka su kaupu.

© Monika Skerytė-Kazlauskienė

Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko psichologijos centras kūrybinė nuosavybė