Ko aš mokau savo vaikus arba gyvenimas su mama psichologe
Kalbant apie vaikų auklėjimą ir santykius su
vaikais nebeapsieinama be aiškinimo apie ribų braižymą. Tėvai turi nustatyti
vaikams aiškias ribas – tai vienas pagrindinių psichologų postulatų. Tačiau
brėždami vaikams ribas tėvai tarsi atsistoja tarp vaikų ir pasaulio. Čia esi
tu, čia tavo riba, kurią nubrėžiau aš ir nedrįsk jos peržengti. Vaikų gyvenimo
prasmė yra bandyti peržengti ribas, nes jie yra naujojo pasaulio atradėjai,
tyrinėtojai ir maištautojai. Ir kai tėvai verčiami atsistoti tarp vaikų ir
pasaulio, pirmiausiai nukenčia ryšys tarp tėvų ir vaikų. Vaikai siekia ribas
patikrinti, tėvai neleidžia. Kyla susipirešinimas. Vaikų isterijos. Raidos
krizės. Kartų nesutarimai. Galima vadinti tai, kaip norim. Tačiau esmė jų viena
– suaugusieji nespėja augti paskui vaikus, vaikai maištauja ir kyla
nesusikalbėjimas.
Tačiau negi galima gyventi be ribų? Ne, nes
net ir atrodytų išplaukusios medūzos turi ribas, net didžiausias rūkas kažkur
baigiasi. Pats pasaulis, mes patys, visa kas turi ribas. Mūsų, tėvų, didysis
darbas – parodyti vaikams tas ribas ir papasakoti, kaip su jomis elgtis. O juk
ir ribos yra skirtingos. Visas ribas svarbu gerbti. Vienas galima išbandyti.
Kitas kažkada, kai būsi pakankamai tikras savo jėgomis – peržengti. Kitų ribų
laikomės dėl bendro susitarimo – jas lengva peržengti, bet tuomet bus ne taip
gerai gyventi kartu. Dar kitos ribos yra kietos, jos keršyja jas peržengusiems.
Ribų nepaisymas turi savo kainą – tai ir užsibaigusi mamos kantrybė, ir piktas
draugas, ir nubrozdintas kelis. Mūsų vaikams svarbu išmokti gyventi pasaulio
ribose, mokėti jas įvertinti, suprasti, ką su jomis daryti.
Apie ribas ir pasaulį geriausiai perduodam
vaikams su jais kalbėdamiesi. Ne moralizuodami, ne mokydami apie gyvenimą, bet
pasakodami apie pasaulį, jo paslaptis ir įdomybes jiems suprantama kalba. Aš
esu psichologė ir man svarbu, kad mano vaikai suprastų apie save, apie
bendravimą su kitais žmonėmis, apie žmonių elgesį, mintis ir jausmus, kaip šie
veikia vienas kitą. Ir aš apie tai jiems pasakoju, kai tik randu progos. Čia dalinuosi
pagrindiniais principais, ką bandau perduoti savo vaikams. Gal ir jums pravers.
Tačiau to neužteks. Kiekvienam smalsiam tėčiui ir mamai rekomenduočiau
perskaityti gerą psichologijos vadovėlį, pvz., D.Myers Psichologij,) ir karts nuo
karto apie savo atradimus papasakoti vaikams, nes vadovėliai parašyti
paprastai, bet juose tiek daug įdomių dalykų. Taip ir patys daugiau žinosim, ir
galim užauginti raštingesnę kartą, kuri daugiau supras ir geriau žinos, kaip
elgtis.
Toliau keletas apibendrinimų iš gyvenimo su
vaikais –psichologijos žinios, kuriomis verta su jais pasidalinti.
Apie
jausmus. Visi jausmai yra svarbūs ir rekalingi. Jie
padeda supasti apie mūsų ryšį su pasauliu, kitais žmonėmis. Jausmai, emocijos
paveikia mūsų elgesį, tačiau net ir būdamas(-a) bjaurios nuotaikos gali elgtis
draugiškai. Blogi jausmai nepateisina bjauraus elgesio. Atsižvelk į jausmus.
Tačiau atmink, kad tu esi jų šeimininkas(-ė). Jausmus svarbu pavadinti, suprasti,
tuomet jie turės mažiau galios tau.
Apie
mintis. Tau kyla visokių minčių. Atrodo, kad jos
gyvena savo gyvenimą. Tačiau iš tiesų tu gali jas valdyti – sustabdyti,
pakeisti. Iš minčių kyla tavo jausmai. Mes visi turim kitokias mintis apie tuos
pačius dalykus. Svajonės – pačios geriausios mintys. Norai – jie pildosi,
nebūtinai tuoj pat, todėl svarbu juos žinoti.
Apie
save. Tu turi gerų pagalbininkų, kurie tau gali padėti
– tai tavo kūnas, jausmai ir tavo mąstymas. Jie gali padėti apsispręsti, jais
gali pasitikėti. Rūpinkis jais, saugok juos ir naudokis jais. Venk žiaurių
vaizdų, garsų, prasto maisto, blogos draugijos, blogų patirčių –vėliau gali
būti sunku ar net neįmanoma atitaisyti. Judesys, džiaugsmas ir tas „aha“
momentas – tai smagiausia, ką gali patirti. Palaikyk ryšį su savim – su savim
draugausi ilgiausiai.
Apie
kitus. Nėra didesnio stebuklo už gyvybę. Tai
nepakeičiama. Visi žmonės skirtingi ir vertingi savo mintimis, jausmais,
supratimais – kiekvienas žmogus kaip atskiras pasaulis. Kartais dėl to
susipykstame, kartais gauname dovanų – pamatyti nuostabų kito žmogaus pasaulį.
Blogai elgiasi žmonės dėl to, kad nežino, kaip turėtų arba dėl to, kad yra/buvo
labai nelaimingi, jiems ko nors trūksta. Jiems reikia vienokios ar kitokios
pagalbos.
Apie santykius. Mus palaiko ryšys – su savim, su kitais. Išlaikyk jį. Tai gyvenimo
dovana ir būtinybė. Parodyk sau, kad džiaugiesi savimi, kitiems – kad džiaugiesi
jais. Mandagumas visuomet apsimoka, jis užkrečiamas. Šypsena – geriausia, kas
gali žmogui nutikti. Santykių būna visokių, tie patys santykiai gali banguoti.
Tu pats/pati kuri savo ryšius su kitais.
Apie
žodžius. Tavo žodžiai turi labai daug galios. Tu gali
pasakyti, ko mes nematom – kaip jautiesi, ko nori, kas tau rūpi. Stebuklingų
galių turi tokie paprasti žodžiai, kaip labas, ačiū, prašau, atsiprašau,
atleidžiu, myliu. Jų galia yra didžiulė. Net jei pasakai juos mintyse. Sunkių
žodžių geriau atsisakyti, net mintyse. Jie daug sveria. Kalbėdamas(-a) tu gali
sukurti ryšį. Tačiau klausyti ir girdėti kitus yra net vertingiau nei kalbėti.
Apie gerumą. Geru žmogum būti apsimoka, nors kartais gali atrodyti, kad netinkamai
elgdamiesi pasiekiam daugiau. Gal ir taip, bet trumpam. Gerumu pasieksi daugiau
ir tai išliks ilgiau. Kaip šauksi, taip atsilieps – tavo gerumas net tau
nežinant atsisuks tau atgal. Kaip, deja, ir netikęs elgesys. Blogai elgdamasis
labiausiai kenki sau. Gerai elgtis smagu.
Apie
ribas. Pasaulis turi ribas, jų peržengimas turi savas
pasėkmes. Mamos kantrybė išsenka ir mama ima šaukti. Jei prisilieti prie karšto
– nudegi. Jei staigiai išleki į gatvę – vairuotojas gali nepastebėti. Todėl
geriau tų ribų klausytis, jas matyti. Matyk kitus žmones, jų jausmus, matyk
pasaulio galimybes ir pavojus. Tavo kūnas, jausmai ir mąstymas padės tau tai įvertinti.
Be to gali padėti kiti žmonės – jie turi išminties ir gali padėti susigaudyti.
Apie
mokymąsi. Tu daug ko nemoki. Taip. Dar nemoki. Ir šis
žinojimas yra geriausia paskata išmokti. Nes gali išmokti tiek daug nuostabių
dalykų. Jie gali suteikti džiaugsmo, praversti gyvenime ar pelnyti tau įdomią
veiklą. Pažinimo džiaugsmas yra vienas stipriausių, jis gali atvesti į
nepažintas vietas, gali padėti suprasti apie save tai, ko nebūtum pagalvojęs. Žinoti
naudinga.
Apie pastangas
ir klaidas. Stengtis apsimoka. Ypač verta stengtis dėl
to, kas svarbu. Nes kitaip gali būti liūdna, kad kažko nepadarai, graužti kaltė
ar gėda, gali kilti pyktis. Pastangos veda prie geresnių pasekmių. Net jei ir
suklysti – klaidos yra geras mokytojas. Nesužinotumėm, kaip yra gerai, jei
nedarytumėm klaidų. Visi mes darom klaidų. Svarbu sau atleisti, pasimokyti ir
žiūrėti pirmyn – kaip kitąkart padaryti geriau.
Apie
pasaulio dėsnius. Viskas praeina, bet ne viskas
pasimiršta. Skaudus žodis gali išlikti ilgiau nei skaudus smūgis. Kai džiaugiesi
tuo, ką turi, gerų dalykų daugėja. Išnaudoki galimybes – jos yra tavo proga
pažinti, suprasti, atrasti – tu pats kuri savo gyvenimą. Kiekvienas veiksmas
turi ir savo rezultatą – rinkdamasis veiksmą gali pasirinkti ir rezultatą,
todėl geriau yra pagalvoti prieš darant. Laimė gyvena tavyje – kokią ją
susikursi?
Su geriausiais linkėjimais auginant šią
nuostabią smalsią ir jausmingą kartą
Psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė
Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko
psichologijos centras kūrybinė nuosavybė.