suprasti
- Vaikų auginimo gairės
Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. - Atsigręžti į nelaimingus vaikus
Pradžiuginti vaiką yra labai paprasta. Kūdikiui pakanka mūsų šypsenos, didesnį vaiką prajuokina pakutenimas, jau kalbantį nuramina išklausymas, visus paguodžia artimo žmogaus apsikabinimas – tiek nedaug reikia, kad nušvistų vaiko akys. Bet kartais atsitinka taip, kad tuomet, kai vaikui labiausiai reikia mūsų, mes nuo jo imam ir nusigręžiam. Sakot, taip nėra? Deja, mes dažnai nusigręžiam nuo nelamingų – verkiančių, pykstančių, besimušančių, susigūžusių – vaikų. Atsigręžkime. Nes jiems tuomet labiausiai mūsų reikia. Tai nėra lengva, bet pagalvojus, kodėl mes taip darom, gali būti lengviau atsigręžti. Bent šiek tiek. - Tėvų baimės ir kaip jas įveikti
Baimės jausmas yra labai naudingas žmogui. Jis apsaugo nuo žalingo, netinkamo elgesio, pavojingų situacijų, įgalina mus išlikti gyviems ir sveikiems. Tačiau baimė gali būti ir stabdanti, žlugdanti įdomias naujas veiklas, neišbandytus elgesio būdus, griaunanti vidinę ramybę. Keisčiausia tai, kad smarkiai sumažėjus realių pavojų, atrodo, kad žmonėms vis tiek išlieka poreikis bijoti ir jie vieni kitų padedami susikuria dalykų, kurių bijosi. Pakalbėkim apie tėvų baimes. Tėvai yra pažeidžiama visuomenės grupė – jie atsakingi ne tik už save, bet už fiziškai silpnesnius visuomenės atstovus – savo vaikus. Todėl tėvai natūraliai jaučia nemažai baimių dėl vaikų išgyvenimo, bet ir yra palaikomi bijoti dar begalės keistų dalykų. - Sekti paskui vaiką
„Ką veiki?“ – „Nieko“. Suaugusius dažnai pykdo toks atsakymas. Kaip galima nieko neveikti, kai reikia padaryti tiek daug? Mes, suaugę, jau perpratome ypatingą laiko savybę – bėgti ir nubėgti, nepaliekant galimybės sugrįžti. Todėl dažnai sakom – greičiau, greičiau, bėgam ten, o po to ten, skubam, nes nepadarysim, nespėsim, pavėluosim. Nespėsim nudirbti, uždirbti, pasirūpinti, sutvarkyti. Tačiau, jei leistume vadovauti vaikams, turbūt jie sakytų – lėčiau, lėčiau, nes prabėgsim ir nepastebėsim, nepatirsim, neišgyvensim, prarasim. Juk vaikams neužtenka išgirsti, pamatyti, jiems reikia patirti, pačiupinėti, įsijausti ir išgyventi. Vaikai pasaulį išgyvena kitaip. Ir dėl to kartais vaikams svarbiausia yra nieko neveikti. Ar tiksliau – tiesiog būti vaikais... Stebint gyvenimą, tyrinėjant savo kūną ir jo galimybes, būnant čia ir dabar. Kviečiam padaryti eksperimentą ir pabūti su savo vaiku vaiko ritmu. Sustabdyti suaugusiųjų bėgantį laiką ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. - Pagarba - raktas santykiuose su vaikais
Vaikai turi gerbti savo tėvus. Tai mums įdėta giliai ir kiekvienas tai esam išmokę, neklausdami, kodėl, kam tai – juk savaime aišku. Tėvai turi gerbti savo vaikus. Tai skamba keisčiau. Bet pasigilinus, kas yra pagarba, viskas pasidaro aiškiau. Pagarba tai nėra paklusnumas, atstumo laikymasis ar baimė. Pagarba – tai kito priėmimas, pripažinimas kad kito asmens poreikiai, mintys ir jausmai yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų, tai lygiavertus santykis su kitu, neiškeliant savo ar kito poreikių, minčių, nes kitas yra mažesnis, mažiau žino ar neturi tiek drąsos. Pagarbus santykis turėtų būti bet kokių santykių pagrindas, nesvarbu, ar šie santykiai su mažu ar su dideliu, svarbiu ar tik bemąstančiu apie savo gyvenimą. Tačiau nuo kada pradėti pagarbiai bendrauti su savo vaikais? Nuo gimimo. Ne, nuo minties apie vaiką. Mintyse imdami gerbti tą, kuris pas mus dar tik atkeliaus, vėliau lengviau pagarbų santykį išlaikysime ir gyvenime. Nes vaikų poreikiai valgyti, miegoti, jaustis mylimais, pabūti vieniems, žaisti, pykti ar juoktis yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų, suaugusių, jau daug patyrusių ir daug žinančių. Nes vaikai, ir dar mamos įsčiose gyvenantys, ir jau paaugę, yra tokie patys žmonės kaip mes. Kurdami santykį paremta pagarba, pripažinimu, mes įduodam jiems pozityvumo gyvenimui, priėmimo, kad jie yra vertingi, svarbūs, reikalingi, kad jų gyvenimas svarbus ir prasmingas, kad šis pasaulis yra gera vieta gyventi. Ar ne tokio supratimo siekiame savo vaikams? - Vaikams svarbu jausti, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimą
Tyrėjai skambina pavojaus varpais, kad pastaruoju metu jaunuoliai jaučiasi negalintys kontroliuoti savo gyvenimo, kad kažkas kitas už juos tai padaro. Dėl to daugėja depresijos, nerimastingumo, toks kontrolės atidavimas kitiems turi sąsajų ir su savižudybėmis. Siekdami kuo geriau sutvarkyti savo vaikų gyvenimus neretai ir persistengiam - imam labai daug juos kontroliuoti, kad tik viskas būtų gerai. Iš to persistengimo pamirštam, kaip svarbu jaustis savo gyvenimo šeimininkais. - Vaiko nelaimingumas pasireiškia netinkamu elgesiu
Jei tik įmanoma - apkabinkime, parodykime meilę netinkamai besielgiančiam vaikui. Vaiko netinkamas elgesys rodo jo nelaimingumą. - Kai reikia nuraminti...
Kai svarbu nuraminti vaikus po ilgos ir nebūtinai sėkmingos dienos, kai norisi patikinti, kad vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, tinka pakalbėti apie paprastus dalykus. Pavyzdžiui, kas vaikui patinka. - Grožinės knygos
Kartais grožinėse knygose tokia išmintis švyti, net norisi dalintis ja su kitais, kad pasisemtume iš šio lobyno, siekdami geriau suprasti vaikus, jų jausmus, kaip jie mato pasaulį... - Poreikiai ir norai
Turbūt kiekvienam yra taip buvę. Kartais nejučia užplūsta toks didžiulis didžiulis noras. Atrodo – pasaulis sugrius, jei šis noras nebus išpildytas. Tiesiog čia ir dabar.. Ir kuo mažesni vaikai, tuo tokių staigių ir svarbių norų yra daugiau. O ką mes, suaugę darom su vaikų norais? Kartais liepiam palaukti geresnių laikų... Kartais nuleidžiam juokais, kad vaikai visko nori... O ką, jei už to noro slypi kažkas super svarbaus, ko mes paprasta akim neįžiūrim? Gal tai siekis pasitikrinti, kad esu vis dar mylimas, vis dar galiu? Pamąstykim apie norus per kitą prizmę – poreikių. Poreikiai ir norai veda mus į priekį, todėl išsiaiškinus, kas svarbu vaikui, galim suprasti ir vaiko elgesį. Ir net jei tai netinkamas elgesys, galim sureaguoti tinkamai - patenkinti poreikį, o ne bartis, taip atidedant poreikio patenkinimą ir greičiausiai sulaukiant pakartotino netinkamo elgesio. Nėra sunku poreikius perprasti, tik reikia skirti tam šiek tiek laiko ir dėmesio. Bandom?