Vaiko psichologijos centras

Ankstyvojo ugdymo įdomybės

- Ar jūs jau lankot lavinamuosius užsiėmimus? – klausia viena mama kitos. – Ne? Juk ankstyvas ugdymas taip svarbu!!!

- Bet mums dar tik 6 mėnesiai, - tarsteli mama, bet susimąsto, gal ji tikrai kažką praleidžia?

Abi mamos yra teisios – tiesa ir tai, kad ankstyvas vaikų ugdymas yra labai svarbu ir tai, kad šis ugdymas yra kitoks nei mes dažniausiai įsivaizduojame. Pabandykime pasiaiškinti, kad mamos suprastų, kodėl eina į užsiėmimus kūdikiams ir ko iš tiesų mūsų mažiausiems reikia.

Daugeliui žinoma tiesa, kad gimus vaikui smegenys dar nėra pilnai susiformavusios. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad smegenys labai stipriai auga nuo gimimo iki trejų metų, todėl visa aplinka veikia jų formavimąsi. Todėl yra daug tyrimų, parodančių, kaip ankstyvos neigiamos patirtys, tokios kaip skausmas, grėsmė, nepriežiūra, stresas, nereagavimas į kūdikio verkimą, palieka neigiamas ilgalaikes pasekmes tolesniam gyvenimui. Bet mes čia ne apie neigiamas  patirtis pasiruošėm kalbėti, čia tik trumpas priminimas, kaip tai svarbu.

Kadangi vaikų smegenys smarkiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais, visos tuo metu vykstančios patirtys, kurias gauna kūdikis, palieka savo pėdsakus. Todėl mokslininkai jau seniai nustatė, kad vaikai, kurie negauna pakankamos stimuliacijos pirmaisiais gyvenimo metais, gali turėti mažesnių gebėjimų užaugę. Tačiau labai svarbu išsiaiškinti, kas yra ta „pakankama stimuliacija“, kiek įspūdžių pakanka kūdikiui, kad smegenys augimui gautų tai, ko joms labiausiai reikia.

Mes, žmonės, esam sudėtingi būtent dėl mūsų sudėtingų ir didelių smegenų, ištroškusių mokytis. Tačiau ir šiuolaikinis pasaulis, į kurį ateina naujagimiai, yra pakankamai sudėtingas ir pripildytas įvairia informacija. Tai spalvos, garsai, balsai, kalba, šviesa, žmonių veidai, visa tai, ką galima pasiekti ir pačiupinėti, kai atsiranda šis gebėjimas. O kur dar informacija gaunama iš judėjimo – tai ir savo kūno pažinimas ir judėjimas erdvėje. Net ir specialiai nesistengiant šiuolaikiniai kūdikiai yra smarkiai stimuliuojami labai gausios informacijos ir dažniau kūdikiams reikia ne papildomų įspūdžių, o galimybių patirti tylą, ramumą ir save, „suvirškinti“ visas patirtis.

Ar žinot, kuomet labiausiai auga kūdikių smegenys? Tikrai ne organiuzuotuose muzikos užsiėmimuose. Jos geriausiai auga, kai kūdikiai bendrauja su suaugusiais, kai gali stebėti mielų žmonių veidus, girdėti balsus, kai su jais užmezgamas pokalbis. Tai nepakeičiama patirtis kūdikiui (ai, ką čia slėpti – visiems vaikams visais amžiais pokalbiai yra nepakeičiama patirtis, kurią mes dažnai pamirštam jiems suteikti). Veidas yra vienas įdomiausių stebėjimo objektų, pokalbis padeda vystyti kalbą, emocijų supratimą, savo kūno pajautimą, benravimo įgūdžius, padeda jaustis mylimais ir laimingais. Ir visai nesvarbu,ar suaugęs žmogus kalba apie fiziką, kosmosą ar apie naujausią suknelę – svarbiau pajausti ryšį ir bendravimo malonumą.

Dar viena veikla, apie kurią retai susimąstom, kalbėdami apie kūdikių ugdymą – tai galimybė pabūti vienumoje be trukdžių, kišimosi. Tai svarbu, kad kūdikiai patys imtų atrasti savo kūną ir jo galimybes, kad išmoktų stebėti pasaulį ir daryti savo pastebėjimus, išvadas apie jį. Taip taip, juk ir patys mažiausi protauja, daro išvadas, juk taip vyksta mokymasis, o šie maži vaikiukai yra gabiausi mokiniai, per pirmus metus jie tiek daug išmoksta net nemokomi. Jei nesudaromos galimybes kūdikiui pačiam be kitų kišimosi tyrinėti savęs ir pasaulio, vaikai išmoksta, kad tik kitų įsikišimas suteikia malonių patirčių ir ima to reikalauti. Ramūs kūdikiai anksti išmoksta užsiimti savimi, atrasti malonumo iš buvimo. Svarbu, kad tuo metu jaustų artimą žmogų esant šalia, kas sukuria saugumo ir kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai. Sudarykite kūdikiams galimybes ramiai be trukdymo stebėti gamtą – lapų mirgėjimą, šešėlius, lietų, leiskite stebėti jūsų veiklas bei kitų žmonių judėjimą, sudarykite galimybes tiesiog ramiai pagulėti ir paspoksoti. Juk iš stebėjimo ir neturėjimo užsiėmimų atsiranda kūrybiškos idėjos. Taip, net ir patiems mažiausiems.

Trečia veikla paprastai atsiranda iš antrosios – kai ramu ir kūdikis gali būti savo tempu, su savo kūnu ir mintimis, netrikdomai, atsiranda žaidimas. Kūdikystėje jis tikrai neatrodo taip, kaip tuomet, kai vaikui bus trys ar penkeri metai, bet žaidimas irgi egzistuoja kūdikių gyvenime. Nes žaidimas – tai maloni iš paties vaiko kylanti veikla. Atpažinkite, kai kūdikis žaidžia – paprastai kartoja veiksmus, kurie kelia malonumą – graužia koją, guguoja ir juokiasi, ką nors entuziastingai barškina ar tranko ir pan. Tai veiklos, dažniausiai susijusios su savęs ir pasaulio tyrinėjimu, bet galime jas vadinti žaidimu dėl vaiko aktyvumo, įsitraukimo ir malonumo, kurį akivaizdžiai šios veiklos kelia kūdikiui. Kuo galim padėti mes, suaugę, tokiose veiklose? Pirmiausiai – sudaryti galimybes pabūti patiems su savim, tuomet – netrukdyti. Na taip, dar galim paaugusiems vaikams sudaryti virtuvės rakandų stalčių, kuris ilgai įtraukia į žaidimų pasaulį. Žaislai? Neh, jie nuobodūs ir greitai perprantami, nesivarginkit.

Galvodami apie ankstyvą vaikų ugdymą dažniausiai galvojam apie jų ankstyvą „kultūrizaciją“ – kalbos, rašto, muzikos perdavimą. Tačiau vaikai turi savus ugdymosi poreikius. Pavyzdžiui vienas, kurį lengva pamiršti – tai vestibiuliarika – savo kūno judėjimo supratimas erdvėje. Maži vaikai daug juda, vartosi, kai tik išmoksta judėti erdvėje – jų nesustabdysi. Ir tai yra labai svarbus jų ugdymosi aspektas – jie turi perprasti, kaip veikia jų kūnas, išlavinti gebėjimą griūnant sėkmingai surasti žemę ne galva, o minkštesnėmis kūno vietomis. Dėl to gerai yra kūdikius nešioti, sūpuoti, net saugiai pavartyti aukštyn kojom (jie tiek laiko pratupėjo žemyn galva iki gimimo, kad jiems tai vis dar kelia malonumą), pasiūbuoti – leisti patirti erdvę. Ir šio judėjimo svarba nesibaigia ties kūdikystės pabaiga – judėti visomis kryptimis svarbu visų amžių vaikams, net ir paaugliams.

Dar vienas svarbus vaikų ugdymosi metas yra miegas. Kuo geriau vaikas išsimiega (ir tai taip pat galioja visokios amžiaus vaikams), tuo sėkmingiau veikia vaikų smegenys. Nes miego metu visa gauta informacija sutvarkoma, apdorojoma ir arba padedama ten, kur bus lengvai pasiekiama, kai jos prireiks, arba jos atsikratoma. Jei vaikai patiria daug įspūdžių, stimuliacijos, jie greičiau pavargsta ir nori miegoti. Todėl svarbu tai prisiminti ir sudaryti sąlygas vaikams miegoti ne tik „pagal režimą, kada priklauso“, bet ir tuomet, kada jiems to labiausiai reikia.

Kaip dėl kūdikių muzikinio lavinimo? Žinoma, kad vaikai, kurie dar įsčiose ar nuo gimimo girdi muziką, būna jai jautresni, mieliau įsileidžia muziką į savo gyvenimą. Tačiau tam pakanka mamos lopšinių, ramios muzikos pusvalandžio, kito pusvalandžio šokio ritmu skriejant per kambarį mamos ar tėčio glėbyje. Svarbu, kad muzika būtų įprasta gyvenimo dalis, bet ne nuolatinis fonas – nuolatinė net ir švelniausia muzika apkrauna kūdikio smegenis, nes neša savyje labai daug informacijos. Leiskite vaikams patirti ir natūralių aplinkos garsų, ir kalbos, dainavimo, ir muzikos. Dar geriau – kurkite muziką patys. Jei tik turite muzikos instrumentų (jei ne, tiks būgnai iš bet kokių bent kiek baladojamų daiktų), iš dviejų skirtingų garsų per ritmą galite kurti melodiją, kuri teiks džiugesio ir jums, ir vaikui. Be to, taip sudarysite vaikui galimybes suprasti, iš kur atsiranda garsai, kad galime patys juos išgauti ir paskatinsite žaidimus su garsais.

O tie vis labiau populiarėjantys užsiėmimai kūdikiams ar turi naudos? Žinoma, kad jie duoda daug naudos kūdikių mamoms. Užsiėmimuose sudaromos galimybės pabenrauti su kitomis mamomis, galima pasisemti idėjų, kaip smagiai leisti laiką su vaiku. Be to tai puikus pretekstas ir galimybė išeiti iš namų ir pravėdinti nuo užsisėdėjimo bestingstančias mintis ir jausmus. O vaikams? Gerai, jei vaikams tie užsiėmimai nekelia streso – dažnai reikalavimas daryti kažką, kas tuo metu nelabai rūpi, reikalauja papildomų pastangų, kurios vargina. Jei kūdikiai jaučiasi gerai (o taip bus, jei jaus ryšį su mama, jos teigiamas emocijas), tai gali būti geras metas gerai praleisti valandėlę.

Dėl to augindami kūdikius mėgaukitės gyvenimo jums teikiamomis akimirkomis kartu, smagiai bendraukite ir nerūpestingai žaiskite su savo vaiku (padėkite į šalį visas idėjas apie ugdomuosius žaidimus – bet koks paties vaiko pradėtas žaidimas augina vaikus labiau nei vadinami ugdomieji) ir mažiau sukite galvą dėl ugdymo. Geriau skirkite laiko pamąstymams, kaip smagiai leisti laiką su savo vaiku, kaip sudaryti galimybes sau ką nors išmokti, kad augtumėte kartu. Nes pagrindinis kūdikių ir vaikų ugdymasis vyksta tuomet, kai mes apie tai net nesusimąstom – nuobodžiaujant, žaidžiant, bendraujant ir net jiems miegant. Patikėkit – vaikai turi puikius mokymosi mechanizmus, mes, suaugę, turim ko iš jų pasimokyti.

© Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, tekstas yra VšĮ Vaiko psichologijos centras kūrybinė nuosavybė.